nusklempimas

nusklempìmas sm. (2) 1. NdŽ → nusklempti: Tokie šaligatvių nusklempimai – visokių nelaimių pradžia rš. 2. nuožulni, nusklempta vieta: Kai gaus šiperio (šiferio), tai pabaigs dengt tą nusklempìmą stogo Slm. Sijonas par apjuostuvą biškį yr par ertus; geriausiai būs paaukštinti par nusklempìmą Vkš. \ sklempimas; nusklempimas